Palemonas – priežiūra, auginimas sode

Palemonas (lot. Polemonium) – grožis Jūsų sode. Priežiūra, auginimas ir kita svarbi informacija augintojams. Šis augalas, priklausantis Palemoninių (Polemoniaceae) šeimai, yra vertinamas dėl savo ažūrinių lapų, primenančių paparčius, ir švelnių, varpelio formos žiedų, kurie dažniausiai būna mėlynos, baltos ar rožinės spalvos. Nors ir atrodo trapus, Palemonas yra atsparus ir nereiklus augalas, galintis tapti puikiu akcentu bet kuriame sode ar gėlyne.

Gėlė palemonas

Palemonų gentis apima apie 25–30 rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato ir arktinėse zonose. Lietuvoje natūraliai auga viena rūšis – melsvasis Palemonas (Polemonium caeruleum), įrašytas į Raudonąją knygą. Tačiau auginimui dažniausiai pasirenkamos kitos, dekoratyvesnės rūšys ir veislės. Jų patrauklumas slypi ne tik žieduose, bet ir lapijoje, kuri suteikia gėlynams lengvumo ir purumo. Be to, daugelis Palemonų rūšių žydi gana anksti pavasarį ir vasaros pradžioje, užpildydamos nišą tarp ankstyvųjų svogūninių ir vėlyvesnių vasarinių augalų.

Palemono auginimas ir priežiūra

Palemonas yra prisitaikantis augalas, tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, verta atkreipti dėmesį į kelis esminius dalykus. Palemonai geriausiai jaučiasi daliniame pavėsyje, kur juos pasiekia ryto saulė, o karščiausiu paros metu jie būna apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių. Nors kai kurios rūšys pakelia ir visą saulę (ypač vėsesniame klimate), per didelis karštis gali sutrumpinti jų žydėjimą ir netgi sukelti lapų apdegimus. Dirvožemis turėtų būti derlingas, gerai drenuojamas, humusingas ir nuolat drėgnas. Molingas ar sunkus dirvožemis gali sukelti šaknų puvinį, todėl jį reikėtų pagerinti įmaišant smėlio ir komposto. Optimalus pH – neutralus arba šiek tiek rūgštus (pH 6,0–7,0).

Palemono sodinimas

Palemonus galima sodinti tiek pavasarį, tiek rudenį. Sodinant pavasarį, augalai spės įsitvirtinti ir paruošti šaknų sistemą iki karščių. Atstumas tarp augalų priklauso nuo rūšies ir veislės, tačiau paprastai rekomenduojama palikti 30–45 cm tarpus. Sodinimo duobė turėtų būti du kartus platesnė už šaknų gumulą ir tokio pat gylio. Į duobės dugną rekomenduojama įberti komposto arba perpuvusio mėšlo. Pasodinę augalą, gerai palaistykite ir, jei reikia, mulčiuokite.

Palemono laistymas

Nuolatinė, tolygi drėgmė yra vienas svarbiausių veiksnių Palemonų auginime. Ypač svarbu laistyti sausros periodais ir karštomis vasaros dienomis. Tačiau reikia vengti perlaistymo, kadangi tai gali sukelti šaknų puvinį. Mulčiavimas puikiai padeda išlaikyti drėgmę dirvožemyje ir slopina piktžolių augimą.

Palemeno tręšimas

Palemonams nereikia gausaus tręšimo. Pakanka pavasarį patręšti universaliomis, lėtai atpalaiduojančiomis trąšomis arba organinėmis trąšomis, tokiomis kaip kompostas ar perpuvęs mėšlas. Per didelis azoto kiekis gali paskatinti lapų, o ne žiedų augimą.

Palemono genėjimas

Nukirpus nužydėjusius žiedynus (angl. deadheading), galima paskatinti pakartotinį žydėjimą. Be to, tai padeda išvengti nepageidaujamo savaiminio sėjimosi. Rudenį, atėjus šalnoms, Palemonų lapiją galima nukirpti iki žemės, nors kai kurios rūšys atrodo patraukliai ir žiemą.

Palemonus galima dauginti keliais būdais

Sėklomis – populiarus ir gana lengvas būdas. Sėklas galima sėti tiesiai į dirvą pavasarį arba rudenį. Jos paprastai sudygsta per 2–4 savaites. Dauginant sėklomis, svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kurios veislės gali nesaugoti tėvinių savybių. Norint tai užtikrinti, reikėtų rinktis veisles, kurios yra patikimos sėklomis, arba dauginti kitais būdais. Dalinant kerą pats patikimiausias būdas išsaugoti veislių savybes. Geriausias laikas dalinimui – ankstyvas pavasaris, prieš pradedant aktyvų augimą, arba ruduo, po žydėjimo. Augalą reikia atsargiai iškasti, švelniai padalinti šaknų gumulą į kelias dalis, užtikrinant, kad kiekviena dalis turėtų pakankamai šaknų ir bent kelis augimo taškus.

Palemono ligos ir kenkėjai

Palemonai yra gana atsparūs ligoms ir kenkėjams, tačiau kartais juos gali pažeisti: miltligė – ant lapų ir stiebų atsiranda baltas, miltiškas apnašas. Gali atsirasti dėl per didelės drėgmės ir prastos oro cirkuliacijos. Pažeistus lapus reikia pašalinti, o augalą purkšti fungicidais. Šaknų puvinys dažniausiai atsiranda dėl perlaistymo ar prasto drenažo. Augalas vysta, lapai gelsta. Svarbu užtikrinti gerą drenažą ir neperlaistyti. Amarai, tai maži, minkšti vabzdžiai, besimaitinantys augalo sultimis. Gali sukelti lapų susiraitulavimą ir augimo sulėtėjimą. Galima naudoti insekticidinius muilus ar kitus insekticidus. Šliužai ir sraigės tai nutinka ypač jauniems augalams gali pakenkti. Apsaugai galima naudoti barjerus ar specialias granules.

Šaltiniai:

„The Royal Horticultural Society A-Z Encyclopedia of Garden Plants.”
Moksliniai straipsniai apie Polemonium genties taksonomiją, ekologiją ar hortikultūrą (paieška per Google Scholar, JSTOR, ResearchGate).