Monarda gėlė - auginimas, priežiūra ir veislės | Išsamus gidas

Monarda gėlė sode

Kiekvienas sodas turi savo herojus – augalus, kurie ne tik džiugina akį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, vilioja gyvybę ir dovanoja savo aromatus bei skonius. Būtent toks augalas yra monarda (Monarda) – drąsus, ryškus ir nepaprastai universalus notrelinių (Lamiaceae) šeimos narys. Įsivaizduokite aukštus, tvirtus stiebus, karūnuotus įmantriais, tarsi fejerverkai sprogstančiais žiedynais, kurie vasaros viduryje nusidažo sodria raudona, paslaptinga violetine, švelnia rožine ar tyra balta spalva. Ore tvyro gaivus, šiek tiek aštrus mėtų ir citrusų kvapas, išsiskiriantis vos palietus lapus, o aplinkui dūzgia visas būrys bičių, kamanių ir drugelių. Tai – monardos karalystė.

Šis augalas yra tikras atradimas kiekvienam sodininkui, nes siūlo neįtikėtiną vertės derinį. Pirma, tai išskirtinis dekoratyvinis augalas, suteikiantis gėlynui struktūros, aukščio ir ilgai išliekančių spalvų. Antra, tai ekologinis magnetas, vienas geriausių augalų apdulkintojams pritraukti, taip prisidedant prie biologinės įvairovės ir geresnio sodo derliaus. Trečia, tai universali vaistažolė ir prieskonis, kurios istorija siekia Šiaurės Amerikos indėnų laikus ir tęsiasi iki šiuolaikinių virtuvių bei namų vaistinėlių. Priklausydama tai pačiai šeimai kaip ir gerai pažįstamos mėtos, čiobreliai ar raudonėliai, monarda dalijasi jų atsparumu ir aromatingumu, tačiau pasižymi savitu, nepakartojamu charakteriu.[https://foragerchef.com/bergamot-monarda-fistulosa-wild-oregano/]

Kaip susigaudyti pavadinimuose?(monarda, bergamotė, bičių balzamas ir oswego arbata)

Vienas iš pirmųjų iššūkių, su kuriuo susiduria pradedantysis monardų augintojas, yra painus pavadinimų tinklas. Siekiant visapusiškai suprasti šį augalą, būtina išnarplioti šį labirintą ir aiškiai atskirti terminus.

• Monarda - tai oficialus, botaninis genties pavadinimas, suteiktas ispanų gydytojo ir botaniko Nicolaso Monardeso (1493-1588) garbei. Nors pats Monardesas niekada nebuvo Amerikoje, jis tyrinėjo ir aprašė daugybę iš Naujojo Pasaulio atgabentų augalų, įskaitant ir šį, taip supažindindamas su juo Europą.[https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=MODI]
  
• Bičių balzamas (angl. Bee Balm) - šis populiarus liaudiškas pavadinimas kilo iš tradicinio augalo naudojimo. Šiaurės Amerikos gyventojai pastebėjo, kad sutrintų monardos lapų derva pasižymi raminamuoju ir antiseptiniu poveikiu, todėl naudojo ją įgėlus bitėms ar kitiems vabzdžiams.   
  
• Oswego arbata (angl. Oswego Tea) - šis pavadinimas atskleidžia turtingą monardos istoriją. Osvego (Oswego) genties indėnai, gyvenę dabartinio Niujorko teritorijoje, iš raudonosios monardos (Monarda didyma) lapų ir žiedų ruošė kvapnią ir gydomąją arbatą. Vėliau, po garsiojo „Bostono arbatėlės“ protesto, kai Amerikos kolonistai boikotavo britišką arbatą, jie perėmė šią tradiciją ir plačiai vartojo monardos arbatą kaip pakaitalą.
  
• Bergamotė (angl. Bergamot) - tai labiausiai klaidinantis pavadinimas. Svarbu pabrėžti: monarda nėra bergamotė, naudojama garsiajai Earl Grey arbatai gardinti. Earl Grey arbata yra aromatizuojama bergamotės apelsino (Citrus bergamia), citrusinio vaisiaus, auginamo Italijoje, žievelės aliejumi. Monarda gavo „laukinės bergamotės“ pavadinimą dėl to, kad kai kurių jos rūšių, ypač Monarda didyma, aromatas primena bergamotės apelsino kvapą. Šis kvapų panašumas yra įdomus sutapimas, tačiau tai yra du visiškai skirtingi augalai. Šio skirtumo išmanymas yra pirmas žingsnis į tikrą monardų pažinimą, leidžiantis atrasti autentišką ir istoriškai pagrįstą Oswego arbatos tradiciją.   

Dėl savo unikalios žiedo struktūros ir gausaus nektaro ji yra tiesiog neatviliotinas masalas įvairiausiems apdulkintojams.

Šiuolaikiniame sode augalo vertė vis dažniau matuojama ne tik jo grožiu, bet ir ekologine nauda. Šioje srityje monarda yra tikra superžvaigždė. Dėl savo unikalios žiedo struktūros ir gausaus nektaro ji yra tiesiog neatviliotinas masalas įvairiausiems apdulkintojams.   Gėlyne pasodintas monardų keras tampa gyvybės centru. Jį nuolat lanko bitės, kamanės ir dešimtys įvairių rūšių drugelių, kurie, skraidydami nuo žiedo prie žiedo, ne tik maitinasi, bet ir apdulkina kitus sodo augalus, taip didindami daržovių, vaisių ir uogų derlių. Ypač išsiskiria raudonžiedė monarda (Monarda didyma). Jos ilgi, vamzdelio formos žiedai ir ryški raudona spalva yra evoliuciškai prisitaikę pritraukti kolibrius - mažyčius, sparčius paukštelius, kurie minta nektaru. Nors Lietuvoje kolibriai negyvena, ši savybė rodo augalo gebėjimą pritraukti specifinius apdulkintojus. Be to, monarda yra mitybinis augalas (šeimininkas) kai kurių drugių, pavyzdžiui, sfinksų, lervoms, taip palaikydama visą gyvybės ciklą.

Sodindami monardą, mes ne tik puošiame savo aplinką, bet ir kuriame mažą, klestintį gamtos rezervatą, padedame išsaugoti nykstančias apdulkintojų populiacijas ir prisidedame prie sveikesnės, tvaresnės ekosistemos kūrimo tiesiog savo kieme.

Monardų rūšys ir populiariausios veislės

Monardų pasaulis stebina savo įvairove. Nors veislių yra šimtai, dauguma jų kilo iš kelių pagrindinių Šiaurės Amerikos laukinių rūšių. Svarbiausia žinoti pagrindines rūšis, kad galėtumėte teisingai pasirinkti pagal savo poreikius.

• Monarda didyma (Raudonoji monarda) klasikinė, ryškiai raudonais ar rožiniais žiedais pasipuošusi rūšis, kurios lapai ir žiedai kvepia arbata ir citrusais. Puikiai tinka arbatoms ir desertams.
  

• Monarda fistulosa (Vamzdelinė/Laukinė monarda) pasižymi levandų ar alyvinės spalvos žiedais ir stipriu, raudonėlį primenančiu aromatu. Dėl pikantiško skonio naudojama sūriems patiekalams.
  

• Monarda citriodora (Citrininė monarda) išsiskiria stipriu citrinos kvapu, todėl dažniausiai auginama kaip prieskonis. Selekcininkai sukūrė daugybę veislių, kurios skiriasi aukščiu, spalva ir, svarbiausia, atsparumu miltligei. Renkantis veislę, būtent atsparumas ligoms turėtų būti pagrindinis kriterijus. Viena patikimiausių ir atspariausių veislių yra 'Jacob Cline', pasižyminti dideliais, raudonais žiedais. Ieškantiems kompaktiškų variantų, puikiai tinka nykštukinė veislė. 
  

Selekcininkai sukūrė daugybę veislių, kurios skiriasi aukščiu, spalva ir, svarbiausia, atsparumu miltligei. Renkantis veislę, būtent atsparumas ligoms turėtų būti pagrindinis kriterijus. Viena patikimiausių ir atspariausių veislių yra 'Jacob Cline', pasižyminti dideliais, raudonais žiedais. Ieškantiems kompaktiškų variantų, puikiai tinka nykštukinė veislė 'Petite Delight'.

Išsamesnę populiariausių ir atspariausių veislių apžvalgą rasite mūsų straipsnyje Monarda gėlės veislės - kaip išsirinkti atsparią miltligei?.

Monarda gėlės auginimas

Sėkmingas monardų auginimas remiasi keliomis pagrindinėmis taisyklėmis, kurios visos yra glaudžiai susijusios ir skirtos sukurti augalui optimalias sąlygas, o svarbiausia – išvengti didžiausio priešo, miltligės. Tai nėra atskirų patarimų rinkinys, o vientisa, prevencinė augalo sveikatos palaikymo sistema. Laikantis šių principų, net ir pradedantysis sodininkas gali džiaugtis vešliais ir gausiai žydinčiais monardų kerais.

Vietos parinkimas: dirvožemis, ph lygis, atstumai tarp augalų

Monarda yra saulę mėgstantis augalas. Kad gausiai žydėtų ir formuotų tvirtą kerą, jai reikia gauti mažiausiai 6 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Ji gali toleruoti ir dalinį pavėsį, tačiau tokiu atveju žydėjimas bus menkesnis, o stiebai gali ištįsti ir išlinkti ieškodami šviesos. 

Svarbiausia dirvožemio savybė – geras drenažas. Monardos nepakenčia užmirkimo ir yra jautrios šaknų puviniui. Idealiausia, jei dirva yra puri, humusinga, turtinga organinių medžiagų ir gebanti išlaikyti drėgmę, bet ne šlapia. Jei sodo dirvožemis sunkus, molingas, prieš sodinant būtina jį pagerinti įmaišant komposto, smėlio ar smulkaus žvyro. Jei dirva per daug laidi, smėlinga, kompostas padės sulaikyti drėgmę ir maisto medžiagas. 

Monardos geriausiai auga silpnai rūgščiame arba neutraliame dirvožemyje, kurio pH svyruoja tarp 6,0 ir 7,5. Dauguma sodo dirvožemių Lietuvoje patenka į šį diapazoną. Jei yra abejonių, galima atlikti dirvožemio testą. Esant per rūgščiai dirvai, galima naudoti kalkes ar dolomitmilčius, o per šarmingą – parūgštinti durpėmis. Tai kritiškai svarbus veiksnys miltligės prevencijai. 

Augalai turi būti sodinami pakankamais atstumais vienas nuo kito, paliekant mažiausiai 45-50 cm tarp kerų centrų. Tai leidžia orui laisvai judėti aplink lapus, greitai juos nudžiovinant po lietaus ar rasos ir taip sumažinant grybelinėms ligoms palankias sąlygas. Nesodinkite monardų suspaustai tarp kitų tankių augalų ar užuovėjoje, kur oras stovi vietoje.

Monardos sodinimas ir persodinimas kada ir kaip?

Geriausias laikas sodinti monardas iš vazonėlių yra pavasarį arba rudenį, kai oras vėsesnis ir drėgnesnis. Tai leidžia augalui gerai įsišaknyti prieš vasaros karščius ar žiemos šalčius.

Sodinimo procesas paprastas. Iškaskite duobę, kuri būtų maždaug du kartus platesnė ir šiek tiek gilesnė nei augalo šaknų gumulas. Atsargiai išimkite monardą iš vazonėlio, švelniai papurenkite šaknų kamuolio apačią, jei šaknys susisukusios. Įstatykite augalą į duobės centrą taip, kad šaknų kaklelis (vieta, kur stiebai jungiasi su šaknimis) būtų lygus žemės paviršiui. Užpilkite duobę paruoštu dirvožemiu, lengvai apspauskite ir gausiai palaistykite, kad neliktų oro tarpų. Po sodinimo patartina aplink augalą patiesti mulčio sluoksnį. 

Monardos yra linkusios greitai plėstis šakniastiebiais. Kad keras išliktų gyvybingas, gausiai žydėtų ir kad būtų užtikrinta gera oro cirkuliacija, jį reikia dalinti kas 2-3 metus. Geriausias laikas tai daryti - ankstyvas pavasaris, kai tik pasirodo pirmieji nauji ūgliai. Aštriu kastuvu atskirkite dalį kero nuo motininio augalo arba iškaskite visą kerą ir padalinkite jį į kelias dalis. Kiekviena nauja dalis turi turėti sveikų šaknų ir bent kelis ūglius. Atskirtas dalis iškart pasodinkite į naują vietą.

Monardos priežiūra: kaip laistyti, kaip tręšti, kaip mulčiuoti?

Monardų priežiūros sėkmė priklauso nuo teisingo laistymo balanso. Šūkis – „giliai, bet ne dažnai“. Augalas mėgsta nuolat drėgną, bet ne permirkusią dirvą. Vietoj dažno ir paviršutiniško purškimo, geriau laistyti rečiau, bet gausiai, kad vanduo giliai įsiskverbtų ir pasiektų visas šaknis. Tai skatina augalą leisti šaknis gilyn, o ne paviršiuje. Geriausias indikatorius – dirvožemio paviršius. Kai viršutinis 2-3 cm sluoksnis išdžiūsta, laikas laistyti. Karštomis ir sausomis vasaros dienomis laistyti gali tekti dažniau. Svarbu vandenį pilti tiesiai ant žemės, prie augalo pagrindo, stengiantis nesušlapinti lapų, nes drėgna lapija – puiki terpė miltligei plisti.[https://www.wildflower.org/plants/result.php?id_plant=mofi]

Monardos nėra reiklūs augalai maisto medžiagoms. Paprastai joms užtenka pavasarį įterpto komposto. Jei dirva skurdesnė, ankstyvą pavasarį galima patręšti subalansuotomis, lėto atpalaidavimo organinėmis trąšomis. Svarbiausia - vengti trąšų su dideliu azoto (N) kiekiu. Per didelis azoto kiekis skatina vešlų lapų augimą žiedų sąskaita, augalas tampa lepus ir dar jautresnis miltligei.

5-7 cm storio organinio mulčio (pvz., komposto, smulkintos žievės, šiaudų) sluoksnis aplink augalą daro stebuklus. Jis sulaiko drėgmę dirvožemyje (sumažina laistymo poreikį ir augalo stresą sausros metu), slopina piktžolių augimą ir palaiko stabilesnę dirvožemio temperatūrą.

Kad monarda gausiai žydėtų reikia genėjimo ir formavimo, kaip tai padaryti?

Anksti pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui, nupjaukite visus pernykščius, nudžiūvusius stiebus iki pat žemės. Tai suteiks vietos naujiems ūgliams ir pagerins estetinį vaizdą.

Nuvytusių žiedų šalinimas - tai viena svarbiausių procedūrų žydėjimo metu. Reguliariai nukirpkite nužydėjusius žiedynus. Tai neleidžia augalui eikvoti energijos sėklų brandinimui ir skatina jį krauti naujus pumpurus, taip prailginant žydėjimo laikotarpį. Be to, tai apsaugo nuo nepageidaujamo savaiminio pasisėjimo, ypač hibridinėms veislėms.

Pjovimas po pirmo žydėjimo - norint paskatinti antrą, vėlyvesnę žydėjimo bangą, galima išbandyti šį metodą. Iškart po pirmosios gausios žydėjimo bangos pabaigos, nupjaukite visą augalą maždaug per trečdalį ar net perpus. Augalas greitai atžels ir rudenį vėl pradžiugins žiedais, nors ir ne tokiais gausiais kaip vasarą. 

Monardos paruošimas žiemai

Vėlyvą rudenį, po pirmųjų stipresnių šalnų, nupjaukite monardų stiebus, palikdami apie 10-15 cm aukščio stabarėlius. Tai padeda sumažinti riziką, kad ant augalo likučių peržiemos ligų sukėlėjai ar kenkėjai. Aplink augalo pagrindą užberkite storą mulčio sluoksnį. Tai apsaugos šaknis nuo didelių temperatūros svyravimų ir stiprių šalčių, ypač besniegę žiemą. Alternatyva - galite palikti nenukirptus stiebus su sėklų galvutėmis per žiemą. Jos ne tik suteikia sodui struktūros ir grožio žiemos peizaže, bet ir yra vertingas maisto šaltinis paukščiams, ypač dagiliams. Pavasarį stiebus tiesiog nulaužysite arba nukirpsite.

Monardos priežiūros kalendorius (lentelė)

Monarda yra vertinga vaistažolė

Monarda yra vertinga vaistažolė, kurią Šiaurės Amerikos indėnai naudojo šimtmečius. Iš jos lapų ir žiedų ruošiama arbata padeda nuo peršalimo, kosulio, virškinimo sutrikimų ir odos problemų. Pagrindinė monardos galia slypi eteriniuose aliejuose, kuriuose gausu timolio ir karvakrolio – medžiagų, pasižyminčių stipriomis antiseptinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis. Būtent timolis yra veiklioji medžiaga daugelyje šiuolaikinių burnos skalavimo skysčių.

Monardos ligos ir kenkėjai

Pagrindinis priešas - miltligė

Tai pati dažniausia ir labiausiai erzinanti monardų problema. Ji pasireiškia balta, miltuota apnaša ant lapų, stiebų, o kartais ir žiedų. Nors liga retai pražudo augalą, ji labai gadina jo išvaizdą ir gali jį susilpninti. Svarbiausia suprasti, kad kova su miltlige - tai visų pirma prevencija, o ne gydymas. Gydymas dažnai būna pavėluotas ir ne toks veiksmingas. Rinkitės atsparias veisles - tai pati pirma ir svarbiausia gynybos linijos. Rinkdamiesi tokias veisles kaip 'Jacob Cline', 'Claire Grace' ar 'Marshall's Delight', jūs iškart smarkiai sumažinate riziką. Užtikrinkite gerą oro cirkuliaciją, nesodinkite augalų per tankiai. Laikykitės bent 45-50 cm atstumo. Reguliariai (kas 2-3 metus) dalinkite kerus, kad jie netaptų per tankūs. Liekite vandenį tiesiai ant žemės prie augalo pagrindo, venkite laistymo iš viršaus, ypač vakare. Šlapi lapai per naktį - tai kvietimas grybeliui. Palaikykite nuolatinę dirvos drėgmę - paradoksalu, bet miltligė dažniau puola augalus, patiriančius stresą dėl sausros. Sausros išvargintas augalas tampa neatsparus. Nuolatinis, bet ne perteklinis drėgmės lygis dirvoje padeda augalui išlikti stipriam. Sodinkite saulėtoje vietoje - pilna saulė padeda greitai nudžiovinti lapus ir slopina grybelio vystymąsi. 

Miltligės gydymas

Jei prevencinės priemonės nepadėjo ir miltligė vis tiek pasirodė, galima imtis šių veiksmų. Pastebėjus pirmuosius požymius, pašalinkite labiausiai pažeistus lapus. Galima purkšti fungicidais (tiek cheminiais, tiek biologiniais) arba išbandyti namines priemones, pavyzdžiui, purškimą sodos tirpalu (1 arbatinis šaukštelis sodos, keli lašai indų ploviklio litrui vandens). Purkšti reikia reguliariai, kas 7-10 dienų.

Kiti kenkėjai ir ligos

Voratinklinės erkės - šie maži kenkėjai dažniausiai puola karštu ir sausu oru. Požymiai – lapai pagelsta, atsiranda smulkių taškelių, o apatinėje lapo pusėje galima pamatyti plonytį voratinklį. Kovai galima naudoti insekticidinį muilą arba neemų aliejaus tirpalą.

Amarai - šie vabzdžiai siurbia augalo sultis, dėl ko lapai gali susisukti, o augimas sulėtėti. Juos galima tiesiog nuplauti stipria vandens srove arba naudoti insekticidinį muilą. Taip pat galima pritraukti natūralius amarus naikinančius vabzdžius, pavyzdžiui, boružes.

Šaknų puvinys - tai nepagydoma liga, kurią sukelia perlaistymas ir prastas dirvožemio drenažas. Augalas pradeda vysti, gelsti, nors žemė būna drėgna. Vienintelė priemonė – prevencija: užtikrinti gerai drenuotą dirvą ir neperlaistyti. 

DUK

Kaip dažnai laistyti monardą?

Laistykite giliai, bet ne dažnai. Geriausias laikas laistyti – kai viršutinis 2-3 cm dirvos sluoksnis yra sausas. Karštomis vasaros dienomis gali tekti laistyti kas kelias dienas. Svarbiausia yra palaikyti nuolatinę drėgmę, bet vengti permirkusios dirvos, kuri gali sukelti šaknų puvinį.

Ar monardai reikia daug trąšų?

Ne, monarda nėra reikli trąšoms. Paprastai užtenka pavasarį įterpti komposto. Jei vis dėlto tręšiate, rinkitės subalansuotas organines trąšas ir venkite tų, kuriose daug azoto, nes jis skatina lapų augimą žiedų sąskaita.

Ką daryti, kad monarda nesirgtų miltlige?

Geriausia strategija yra prevencija. Rinkitės miltligei atsparią veislę, sodinkite saulėtoje vietoje, kur gera oro cirkuliacija (ne per tankiai), ir laistykite augalo pagrindą, o ne lapus.

Kada geriausia dalinti monardos kerą?

Geriausias laikas dalinti ir persodinti monardas yra ankstyvas pavasaris, kai tik pasirodo nauji ūgliai. Rekomenduojama tai daryti kas 2-3 metus, kad atjaunintumėte kerą ir išvengtumėte per didelio tankumo.

Ar monardos lapai ir žiedai valgomi?

Taip, ir lapai, ir žiedai yra valgomi. Tačiau svarbu žinoti, kad jų skonis skiriasi: raudonžiedės veislės (Monarda didyma) yra švelnesnės, gėliškos, tinka desertams ir arbatoms. Violetinės ir rožinės veislės (Monarda fistulosa) yra aštresnės, primena raudonėlį ir tinka sūriems patiekalams. 

Ar monarda ir bergamotė, naudojama Earl Grey arbatoje, yra tas pats?

Ne, tai yra du visiškai skirtingi augalai. Earl Grey arbata yra gardinama bergamotės apelsino (Citrus bergamia), citrusinio vaisiaus, aliejumi. Monarda kartais vadinama laukine bergamote tik dėl panašaus aromato, kurį turi kai kurios jos rūšys.

Kodėl mano monarda nežydi?

Dažniausios priežastys yra nepakankamas saulės kiekis (reikia bent 6 valandų tiesioginės saulės), per didelis azoto kiekis trąšose (auga lapai, bet ne žiedai) arba augalas yra per jaunas arba per senas ir jį reikia padalinti.

Ar reikia nukirpti monardas žiemai?

Taip, rekomenduojama vėlų rudenį nupjauti stiebus, paliekant apie 10-15 cm aukščio stabarėlius, kad būtų išvengta ligų peržiemojimo. Tačiau galima palikti stiebus su sėklų galvutėmis per žiemą kaip maistą paukščiams ir žiemos sodo puošmeną.