Katžolė (lot. Nepeta) yra tikra sodininko svajonė. Šis augalas sujungia viską, ko gali trokšti sodininkas – ilgas ir gausus žydėjimas, atsparumas sausrai, minimali priežiūra ir gebėjimas pritraukti gausybę bičių bei drugelių. Dėl savo pilkšvai žalių, aromatingų lapų ir smulkių, bet gausių žiedų, katžolė puikiai tinka gėlynų pakraščiams, takelių apvadams ar didesniems plotams užpildyti, sukurdama minkštą, banguojantį ir raminantį vaizdą.

Yra dvi pagrindinės katžolių augalų grupės

– Tikroji katžolė (Nepeta cataria)-  garsioji žolė, kuri sukelia euforiją katėms. Ji paprastai auginama ne dėl grožio, o dėl poveikio augintinėms. Jos išvaizda labiau primena piktžolę, ji yra aukštesnė ir ne tokia tvarkinga.

– Dekoratyvinė katžolė (Nepeta x faassenii ir kiti hibridai) – gėlė, kurią mes auginame gėlynuose. Populiariausios veislės, tokios kaip ‘Walker’s Low’, ‘Six Hills Giant’ ar ‘Kit Cat’, pasižymi kompaktišku keru, ilgu žydėjimu ir yra estetiškai patrauklesnės. Nors ir šios katžolės gali sudominti kates, jų poveikis yra kur kas silpnesnis. Toliau kalbėsime būtent apie šią, dekoratyvinę, katžolę.

Kur auginimos katžolės?

Katžolė yra tikra saulės mėgėja. Jai reikia daug saulės – bent 6 valandų per dieną. Augdama saulėkaitoje, ji formuos tvirtą, kompaktišką kerą ir žydės itin gausiai. Pavėsyje ji ištįs, išvirs ir žydės labai menkai.  Dirvožemiui katžolė visiškai nereikli. Ji puikiai augs vidutinio derlingumo ar net skurdesnėje žemėje. Svarbiausia ir vienintelė sąlyga – puikus drenažas. Šis augalas nepakenčia užmirkimo ir „šlapių kojų“, ypač žiemą. Jei jūsų sodo žemė sunki ir molinga, sodinant į duobę įmaišykite smėlio ar žvyro.

Katžolės priežiūra – paprasčiau nebūna

Katžolė yra augalas, kurį galima „pasodinti ir pamiršti“, tačiau keli paprasti priežiūros žingsniai pavers ją tikra sodo žvaigžde. Įsitvirtinęs augalas yra itin atsparus sausrai. Laistyti reikės tik naujai pasodintus augalus, kol jie sustiprės, arba per ekstremaliai ilgas ir karštas sausras. Katžolės nemėgsta trąšų. Per daug derlingoje ar gausiai tręšiamoje dirvoje jos augins vešlią lapiją, tačiau keras bus silpnas, linkęs išgulti, o žydėjimas nukentės. Joms visiškai pakanka to, ką gauna iš dirvožemio. Tai svarbiausias priežiūros elementas, padedantis palaikyti gražią augalo formą ir skatinti pakartotinį žydėjimą. Po pirmosios gausios žydėjimo bangos (Lietuvoje – maždaug birželio pabaigoje ar liepos pradžioje), kai žiedynai ima blukti, drąsiai nukirpkite visą kerą perpus arba net iki trečdalio jo aukščio. Nebijokite, tai augalą atjaunins. Po kelių savaičių jis atžels naujais lapais ir vasaros pabaigoje–rudenį pražys dar kartą, ne mažiau gausiai. Vėlai rudenį kerą galima nupjauti iki pat žemės, tačiau galima palikti ir per žiemą – tai padės sulaikyti sniegą ir apsaugos šaknis. Tokiu atveju kerą nupjaukite anksti pavasarį.

Problemos ir sprendimas

Augalas išvirsta, gula į šonus, kero vidurys tuščias. Tai pati dažniausia problema, kurią lemia trys priežastys:

1. šviesos trūkumas – augalas tįsta ieškodamas saulės. Perkelkite į saulėtesnę vietą.
2. per derlinga dirva arba pertręšimas, kai augalas augina silpnus stiebus. Netręškite jo.
3. natūralus augimas kai kurios aukštesnės veislės yra linkusios išvirsti. Genėjimas po pirmojo žydėjimo yra geriausias sprendimas.

Menkas žydėjimas – beveik visada tai reiškia, kad augalui trūksta saulės. Po pirmo žydėjimo atrodo netvarkingai – nėra problemos, tiesiog laikas imtis žirklių! Drastiškas nukirpimas yra geriausia, ką galite padaryti.

Katžolės ligos ir kenkėjai

Katžolė yra vienas atspariausių augalų. Dėl savo aromatingų eterinių aliejų jos nemėgsta nei elniai, nei kiškiai. Kenkėjai ją taip pat puola itin retai. Vienintelė rimta grėsmė – šaknų puvinys, atsirandantis dėl prasto drenažo ir per didelės drėgmės. Taigi, svarbiausia – nesodinti jos į pelkę. Retais atvejais, esant labai drėgnai vasarai, gali pasireikšti miltligė, bet tai labiau išimtis nei taisyklė.

Šaltinis: https://en.wikipedia.org/wiki/Nepeta_%C3%97_faassenii