Gražiažiedės veigelės (lot. Weigela florida) auginimo ABC, nuo sodinimo iki genėjimo. Tai vienas populiariausių ir mylimiausių žydinčių krūmų Lietuvos soduose. Vertinama dėl įspūdingų, varpelio formos žiedų gausos pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje bei palyginti nesudėtingos priežiūros, ji gali tapti bet kurio želdyno akcentu. Pateikiame išsamią informaciją apie šio augalo sodinimą, auginimą, priežiūrą, genėjimą bei kovą su ligomis ir kenkėjais.

Gražiažiedės veigelės sodinimas

Geriausia sodinti pavasarį, praėjus šalnų pavojui, arba ankstyvą rudenį (rugsėjo mėn.), kad augalas spėtų gerai įsišaknyti iki žiemos. Veigelės geriausiai jaučiasi ir gausiausiai žydi saulėtoje arba tik šiek tiek šešėliuotoje vietoje. Pasirinkite nuo stiprių, šaltų vėjų apsaugotą užuovėją. Nors jos gali augti ir pavėsyje, tačiau žydėjimas bus kur kas skurdesnis, o krūmo laja retesnė. Augalas mėgsta derlingą, purų, laidų vandeniui ir orui dirvožemį. Geriausiai tinka lengvas priesmėlis ar priemolis, kurio pH yra neutralus arba šiek tiek rūgštus (pH 6.0-7.0). Jei jūsų sodo žemė sunki ir molinga, sodinimo duobę pagerinkite įmaišydami komposto, durpių ar smėlio drenažui pagerinti. Kaip sodinti? Iškaskite duobę, kuri būtų maždaug dvigubai platesnė už augalo šaknų gumulą ir šiek tiek gilesnė. Jei dirva nederlinga, paruoškite mišinį iš sodo žemės, komposto ir durpių. Atsargiai išimkite augalą iš vazono, švelniai papurenkite šaknų gumulo kraštus. Įstatykite veigelę į duobės centrą taip, kad šaknies kaklelis (vieta, kur šaknys pereina į kamieną) būtų lygus su žemės paviršiumi. Užpilkite duobę paruoštu žemės mišiniu, lengvai suspauskite ir gausiai paliekite (apie 10 litrų vandens). Priklausomai nuo veislės, tarp krūmų palikite 1,5–2,5 metro atstumą, kad augdami jie neužgožtų vienas kito.

Gražiažiedės veigelės priežiūra ir auginimas

Jaunus, naujai pasodintus krūmus laistykite reguliariai, ypač sausringu periodu. Suaugę augalai yra gana atsparūs sausrai, tačiau per ilgesnes karščių bangas juos taip pat verta papildomai palieti, kad nenukentėtų žydėjimo gausa. Norint džiaugtis gausiu žydėjimu, veigeles rekomenduojama tręšti. Anksti pavasarį, vegetacijai prasidėjus, tinka kompleksinės mineralinės trąšos su didesniu azoto (N) kiekiu. Prieš žydėjimą (gegužės mėn.) galima patręšti trąšomis, skirtomis žydintiems augalams, kuriose daugiau fosforo (P) ir kalio (K). Po žydėjimo tręšti nebereikia, kad augalas spėtų pasiruošti žiemai. Dirvą aplink krūmą naudinga mulčiuoti durpėmis, kompostu ar pušų žieve. Mulčias sulaiko drėgmę, neleidžia augti piktžolėms ir palaipsniui gerina dirvožemio struktūrą.

Gražiažiedės veigelės paruošimas žiemai

Dauguma veigelių veislių yra atsparios šalčiui ir puikiai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis. Jaunus, pirmus metus augančius krūmelius žiemai galima pridengti eglišakėmis ar agroplėvele. Jei žiema besniegė, o šalčiai stiprūs, gali apšalti jaunų ūglių viršūnėlės, tačiau pavasarį augalas greitai atsigauna.
Svarbiausia genėjimo taisyklė – po žydėjimo. Teisingas genėjimas yra būtinas norint išlaikyti dailią krūmo formą, skatinti gausų žydėjimą ir užtikrinti augalo ilgaamžiškumą. Kada genėti? Veigelės genimos iškart po žydėjimo, dažniausiai birželio pabaigoje arba liepos pradžioje. Taip yra todėl, kad jos žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių. Nugenėjus rudenį ar pavasarį, tiesiog nukirpsite būsimus žiedus. Kaip genėti? Anksti pavasarį, dar prieš išsprogstant lapams, apžiūrėkite krūmą. Išpjaukite visas per žiemą apšalusias, nulūžusias, pažeistas ar silpnas šakas. Formuojamasis genėjimas (po žydėjimo) – visiškai iškirpkite senas, storas šakas (3-4 metų), kurios jau menkai žydėjo. Taip pat išpjaukite silpnus, į krūmo vidų augančius ūglius. Peržydėjusias šakeles patrumpinkite maždaug trečdaliu, iki stipraus, į išorę augančio pumpuro ar šoninės šakelės. Tai skatina naujų, stiprių ūglių, kurie žydės kitais metais, augimą. Atjauninamasis genėjimas – jei krūmas labai senas, sutankėjęs ir prastai žydi, galima atlikti radikalų atjauninimą. Anksti pavasarį išpjaukite visas šakas, palikdami 10-15 cm ilgio stiebelius. Tą vasarą krūmas nežydės, tačiau išleis daug naujų, stiprių ūglių ir atsinaujins.

Gražiažiedės veigelės ligos ir kenkėjai

Dažniausiai problemų kyla dėl per drėgnos, sunkios ir nelaidžios dirvos. Esant tokioms sąlygoms, gali pasireikšti šaknų puvinys. Retkarčiais ant lapų gali atsirasti dėmėtligė, tačiau didesnės žalos ji nepadaro. Svarbiausia prevencijos priemonė – tinkamas drenažas ir ne per tankus sodinimas, užtikrinantis gerą oro cirkuliaciją. Kartais veigeles gali apnikti amarai, ypač ant jaunų, sultingų ūglių viršūnių. Juos galima nuplauti stipria vandens srove arba, jei kolonijos didelės, nupurkšti insekticidais (tinka ir žaliasis muilas). Kitų specifinių kenkėjų, darančių didelę žalą, Lietuvoje praktiškai nepasitaiko.

Šaltiniai:
https://pbsociety.org.pl/journals/index.php/aa/article/view/aa.2012.022
https://www.missouribotanicalgarden.org/PlantFinder/PlantFinderDetails.aspx?taxonid=278939